“Akloji dėmė žmogaus akyje nėra fizinis taškas, kuriame nervai susijungia su akies tinklainę, bet mūsų nesąmoningas spėjimas, kad pasaulis yra toks, kokį jį matome.”
(Nigel Barlow)
Įsitikinimai – tai asmeniniai teiginiai, kurie mūsų manymu yra teisingi. Daugeliu atvejų jei yra nesąmoningi: jie veikia savęs, kitų ir mus supančių daiktų suvokimą. Mes dažnai galvojame, kad jie yra visuotinai teisingi ir nesuvokiame, kad jie yra išimtinai asmeniniai. Kuo ir kaip mes gyvename labiau priklauso nuo mūsų minčių žemėlapio vystymo nei nuo pačios „teritorijos“: todėl žemėlapis nėra teritorija. Jie atėjo iš to, ką mums sakė tėvai, seneliai, mokytojai ir t.t. arba iš mūsų stiprių potyrių, kurie liko mūsų pasąmonėje.
Kai mūsų įsitikinimas yra labai tvirtas, mūsų protas formuoja mūsų sveikatą, kūrybiškumą, elgesį, mūsų bendravimą su kitais remdamasis juo. Plačiai žinoma, kad žmogus tiki, kad jis/ji gali kažką padarytu, jis/ji padarys tai, o ji jis/ji mano, kad tai neįmanoma, jokios pastangos nepadės jo/jos įtikinti padaryti tai.
Kita vertus, įsitikinimai paprastai yra visuotiniai (gyvenimas yra sunkus, žmonės yra geri…) arba elgesio taisykles (jeigu aš turėsiu fiksuotas pajamas, tai užtikrins man saugumą).
Todėl įsitikinimai gali paskatinti arba atgrasantys.
Svarbu žinoti savo įsitikinimus. Jeigu manote, kad gyvenimas yra sunkus, jis ir bus sunkus. Viskas, ką mes suvokiame kaip savo tapatybės dalį, daro mums svarbią įtaką.
Ką daryti, kad pakeistume mums kenkiančius įsitikinimus?
Ramybę pasiekiame tada, kai mes galime sujungti savo protą su tuo, ką sakome ir darome. Verbalizacija suteikią jėgos mūsų mintims, paversdamas idėją garsu. Žodis yra nepaprastai galingas, veiksmažodis tampa veiksmu.
Atkreipkite dėmesį į tai kaip kalbate, kaip jūs bendraujate su kitais ir į savo vidinius dialogus. Tokie pareiškimai kaip “Aš nesugebėsiu”. “Tai bus sudėtinga”, “Aš pabandysiu, bet…” gali tapti realybe.
Siekiant sustiprinti įžvalgumą svarbu išsivaduoti iš tam tikrų mąstymo būdų. Pavyzdžiui, visuomenės, kitų, likimo kaltinimas…
Ką aš galvoju, sakau ir darau yra sėkla, o to rezultatas yra derlius. Nuo tos akimirkos, kai aš galiu klausytis kaip aš kalbu ir suvokti, kad aš suvokiu kaip aš kalbu, aš galiu pakeisti savo kalbėjimo manierą ir sąmoningai suprasti kokią žinutę aš perduodu pasauliui.